Turbūt jau ne vienas džiaugiatės naująja Apple Magic Mouse (obuoline pelyte). Tačiau esu tikras, kad nevienas ir susirūpinote: „O kur trečias, vidurinis mygtukas?!“ (pats pirmas komentaras tam pačiam Andriaus įrašui).

Bent jau man jis labai reikalingas. Esu užkietėjęs Mozilla Firefox naršyklės fanas ir naudoju Gmail Manager įskiepį. Tam, kad šį įskiepį priversčiau paštą patikrinti ČIA IR DABAR (nelaukčiau tų minučių, kai to nereikia), reikia trečiojo pelės klavišo. Taip pat kiti yra įpratę ir Tabus uždarinėti viduriniuoju klavišu, nors aš tiesiog naudoju komandą Cmd+W.

Valio – yra „vaistai“. Galite parsisiųsti nedidelę programėlę, kuri išspręs jūsų problemas. Galėsite arba trim pirštais priliesti pelę, arba trimis pirštais ją spragtelėti. Voila – turime trečiąjį Magic Mouse klavišą!

Žodžiu, trečiasis klavišas man, kaip ir daugeliui kitų, yra reikalingas. Gal ir jums?

P. S. Ši programėlė veikia ir su touchpadu (pelės aikštele).

Turbūt ne vienas naudojate Apple Mail programą elektroninio pašto tvarkymui. Ji greita (ypač su Snow Leopard), paprasta ir intuityvi. Bet yra tam tikrų dalykų, kurie, norėtųsi, kad veiktų kitaip. Taip, kalbu apie prisegamus failus.

Pavyzdžiui, siunčiate draugui nuotrauką. Pagal nutylėjimą, Apple Mail programa ją įdės taip, kad matysite, ką siunčiate, t. y. tai nebus tikras attachment’as. Reikia suprasti, kad šios programos kūrėjai daro tam tikras išankstines išvadas: paprasti žmonės dažniausiai nuotraukas nori tik pasižiūrėti, o ne išsaugoti jas archyve.

Realybė, bent jau Lietuvoje, turbūt, yra kiek kitokia. Neretai siunčiame nuotraukas, pdf’us ir panašius failus draugams, kurie naudojasi PC’iukais, arba tiksliau – kompiuteriais, kuriuose įdiegta Windows operacinė sistema. Dažnai pasitaiko, kad šiu kompiuterių pašto programos taip pat rodo paveikslėlius prie teksto, o žmogus, gavęs nuotrauką ar pdf’ą, nežino, kaip jį atsidaryti ir/arba išsisaugoti.

Ačiū kūrėjams už Terminal’ą. Atsidarę jį tiesiog įrašykite šią eilutę ir spauskite [Enter]:

defaults write com.apple.mail DisableInlineAttachmentViewing -bool yes

Dabar prisegami failai atrodys taip, kaip šio įrašo iliustracijoje. Problemą išsprendėme.

Turiu sūnų, kuriam septyneri. Jis – filmų žiūrėjimo ir kompiuterinių žaidimų maniakas. Leistum, tai prie kompiuterio prasėdėtų visą dieną tol, kol akys išvarvėtų. Tada jis kaip niekur nieko sakytų: „Gal galima dar?“ Aišku, kad negalima!

Laimei, Mac OS X Leopard turi įrankius, kurie tėvams padeda kontroliuoti, kiek vaikui skirti laiko prie kompiuterio (netgi skirtingai savaitės dienomis ir savaitgaliais), su kuo bendrauti pokalbiams skirtomis programomis ir el. paštu arba tai apskritai uždrausti. Galima nurodyti, kad jis negalėtų žiūrėti pornografijos ar prievartą propaguojančių svetainių, kad negalėtų parsisiųsti „šperų“ ir panašaus šlamšto. Galėsite uždrausti naudotis tam tikromis programomis, neleisti keisti sisteminių nustatymų (kad nesugadintų sistemai būtinų failų). Taip pat galėsite peržiūrėti, kokias svetaines jūsų vaikas lanko, su kuo bendrauja ir taip vėliau patikslinti nustatymus.

Žodžiu, man kaip tėvui, šie įrankiai yra tikras išsigelbėjimas, nes noriu, kad sūnus ne vien valandų valandas smirstų prie kompiuterio, bet ir išbėgtų į lauką, susitiktų su draugais, kad aš pats galėčiau pasišnekėt su sūnum, kartu pasivažinėti dviračiu ir t.t. Tikrai, Parental Controls – puikus dalykas.

Beje, jei norite pamatyti, kaip įjungti ir nustatyti šį įrankį, keliaukite į Apple.com svetainę, kur rasite trumpus filmukus apie Parental Controls ir daug kitų nuostabių Mac OS X Leopard subtilybių.

Pats jau seniai atpratau maksimaliai didinti programų langus, ypač Interneto naršyklės. Kartais tenka paveikslėlį tiesiog nusitempti į darbalaukį (taip jį nusikopijuoji). Kartais reikia matyti kito lango dalį, kad būtų patogu dirbti su failais. Visgi, žinau, kad kai kuriems kompiuterių naudotojams (ypač tiems, kurie tik pradeda dirbti su Mac’ais), šis skirtumas tarp Mac OS X ir Windows yra peilis po kaklu.

Taigi, kam būtinai reikia maksimizuoti (maksimaliai didinti) Safari ir Finder langus, dabar yra „vaistų“. Įsidiekite Right Zoom programėlę ir pridėkite ją prie automatiškai paleidžiamų startuojant operacinę sistemą (apie tai kitame įraše netrukus). Turėtų „pamačyt“.

Visai neseniai gan skaudžiom aplinkybėm sužinojau, kad direktorijos OS X’e kopijuojamos ne taip pat, kaip Windowsuose (taip, deja, ilgą laiką teko dirbti ir su ta operacine sistema). Kalbu apie tai, kai vieną direktoriją iš vienos vietos kopijuojate į kitą, kur ta direktorija tuo pačiu pavadinimu jau egzistuoja.

Sakykim, šaltinio direktorijoje Direktorija yra šie failai:

• a.jpg
• b.jpg
• d.jpg

Na, o toje direktorijoje, į kurią kopijuojate (taip pat Direktorija) yra failai

• a.jpg
• b.jpg
• c.jpg
• d.jpg

Normaliomis sąlygomis žmogus tikėtumeis, kad a.jpb, b.jpg ir d.jpg failai bus pakeisti šaltinio direktorijoje esančiais failais, o c.jpg bus tiesiog nukopijuotas. Rezultate galutinėje direktorijoje turėtume rasti visus keturis failus. Norėtumėm (galbūt).

Ne, OS X elgiasi kitaip. Pagal nutylėjimą kopijuojant ištisą direktoriją, galutiniu variantu turėsime ne dviejų direktorijų bendrą sumą, o tik šaltinio direktorijos kopiją. Taigi, galutinėje direktorijoje bus tik trys failai.

Viskas gerai, jei tvarkome tik vienos direktorijos turinį – įėję į jos vidurį nukopijuotume tik reikiamus failus įmesdami į galutinės direktorijos vidų, bet ką daryti, jei reikia kopijuoti, sakykim, 15 direktorijų? Gal kas žinote? Pasidalinkite išmintimi komentaruose.